Gintaro ir juodojo ąžuolo dermė šiuolaikinėje juvelyrikoje

Dovilės Kondrašovaitės autorinės juvelyrikos paroda “TĖKMĖ” Argentum galerijoje, Vilniuje

Aš esu Dovilė Kondrašovaitė (30), juvelyrė, šiuo metu gyvenanti ir dirbanti Jungtinės Karalystės juvelyrų sostinėje Jewellery Quarter Birmingemo mieste.

Kovo 12 dieną pristatysiu savo solinę šiuolaikinės parodą Vilniuje, Argentum galerijoje Latako g. 2.

Mano kūryba – organiškas ir šiuolaikinis natūralių medžiagų panaudojimas kuriant dinamiškas, skulptūriškas formas. Pagrindinė parodoje vyraujanti medžiaga – juodasis ąžuolas – natūraliai pelkėje glūdėjęs šimtmečius ir pakeitęs savo spalvą bei struktūrą. Ši medžiaga Jungtinėje Karalystėje yra gerai žinoma ir buvo itin madinga juvelyrikoje Viktorijos laikais. Juodąjį ąžuolą derinu su gintaru, taip suteikdama gintarui naują, artimesnį jo natūraliai prigimčiai įvaizdį. Man gintaro panaudojimas kūryboje yra asmeninis išbandymas kaip medžiagą, kuri atrodo tiek matyta, tiek atsibodusi, pristatyti kaip įdomią, išskirtinę. Juolab, gyvenant užsienyje smagu “ambasadoriauti” mūsų krašto brangakmeniui.

Parodos pavadinimas TĖKMĖ apibūdina kūrinių, kuriuos pristatau, dinamiką bei amžių. Tėkmė visada labiausiai asocijuojasi su laiku ar vandens srove. Stengiuosi šias dvi sąvokas savo kūryboje sugretinti kaip įmanoma arčiau. Senas, natūraliai besikūrusias, augusias  medžiagas (juodasis ąžuolas, gintaras) komponuoju drauge, formuoju dramatiškas, judančias, tekančias formas, linijas.

Prieš ne pilnus ketverius metus atvykau Į Birmingemo  miestą su lagaminėliu įrankių, manydama, kad čia bus mano kūrybinis startas. Birmingemo mieste yra juvelyrikos kvartalas (Jewellery Quarter), didžiausią juvelyrikos verslų koncentraciją turinti vieta ir čia viskas sukasi apie juvelyrikos industriją.

Atvykau čia visai neturėdama jokių kontaktų, tad tikrai nebuvo lengva pradėti viską visiškai nuo pradžių – rasti išsinuomoti darbo vietą, atrasti kontaktus vienoms ar kitoms juvelyrikos paslaugoms kaip liejimas, auksavimas ir pan. Čia yra didžiulė paslaugų pasiūla – viskas ko gali prireikti juvelyrui – vos keli žingsniai nuo tavo dirbtuvių. Tačiau kita pusė tai, kad tų paslaugų kainos gali skirtis net keletą kartų…

Mano planas buvo užsidaryti dirbtuvėse ir pradėti rimčiau kurti ir dirbti sau. Dirbtuvėse praleidžiu labai daug laiko įskaitant ir laisvalaikį – nes tai, ką darau yra painus mišinys tarp darbo ir malonumo.

Iki šiol turiu ir papildomą (part-time) darbą – dirbu juvelyrikos mokytoja, nes tai padeda išlaikyti finansinį pastovumą bei socialinį/profesinį  aktyvumą.

Jungtinėje Karalystėje dalyvauju šiuolaikinės juvelyrikos parodose, kūrybą pristatau galerijose, dalyvauju meno mugėse. Keletas mano darbų prieš keletą mėnesių buvo įtraukti į didžiulę šiuolaikinės juvelyrikos bienalę “Three Times – Triple Parade” Šanchajuje, Kinijoje.

Esu gimusi ir augusi Dusetose, miestelyje šiaurės rytų Lietuvoje prie Sartų ežero. Rinktis kūrybinį kelią man atrodė visai natūralus dalykas, nes nuo pat  pirmos klasės mokykloje buvo sustiprintas dailės mokymas, o tuo pat metu, miestelyje dėka iniciatyvių dailininkų, įsikūrė Dusetų dailės galerija (kuri yra žinoma ir aktyvi Lietuvos mąstu ir šiandien).  Dailės pamokos mokykloje buvo įkvepiančios ir įdomios, nes visi mokytojai buvo profesionalūs dailininkai, patys kuriantys – Nomeda Saukienė, Alvydas Stauskas, Romualdas Pučekas ir kiti. Mokykloje domėjausi visais amatais susijusiais su daile.

Nuo dvylikos metų buvau visiškai susižavėjusi drabužių dizainu, drabužių siuvimu. Kartą dalyvavau  Panelės žurnalo organizuotame “Krištolinės adatos” konkurse su savo kurta drabužių kolekcija ir laimėjome vieną nominacijų. Tačiau į drabužių dizaino studijas nepasukau manydama, kad tai per daug dinamiška ir kitokių būdo savybių, kurių aš savyje pasigendu, reikalaujanti sritis. Taip į mano akiratį papuolė juvelyrika, kuri man, kaip mėgstančiai krapštytis intravertei, atrodė visiškai patraukl ir intriguojanti sritis. Tuomet nedrįsau bandyti stoti į universitetą užsienyje,  todėl pasirinkau studijas Vilniaus dailės akademijoje Telšių fakultete. Iki šiol Lietuvoje tai yra vienintelė universitetinė juvelyrikos mokykla. Man Telšiai buvo labai įdomūs kultūriškai, nes giminėje žemaičių neturiu, tai visas tas patyrimas buvo be galo smagus. Negaliu nepaminėti ir miesto išskirtinumo, žmonių šiltumo bei nuostabios jų tarmės(kartais tekdavo kelis sykius perklausti, apie ką čia kalbama). Ketveri metai studijuojant buvo labai įvairiapusiai – mokėmės ne tik juvelyrikos, kaip amato, bet ir bendrai metalo meno, akademinio piešimo, tapybos, skulptūros, dizaino, daug erdvės eksperimentavimui.  Beje, studijų laikortarpiu buvau išvykusi pagal studijų mainų programą į Barseloną, kurioje įgytos patirtys yra aktualios mano kūryboje dar ir šiandien.