Mokslininkai vis dar sprendžia klausimą kaip atpažinti, suprasti ir valdyti savo emocijas. Kasdienybėje ne vienam iš mūsų ,,užverda“ emocijos, kurių nesuprantam patys. Racionaliu protu gebame daug ką paaiškinti, bet kalbėtis apie jausmus nėra paprasta.
Pastaruosius 50 metų psichologijos ir neuromokslo sričių atstovai tyrinėja žmogaus emocijas ir ieško atsakymų kodėl jaučiamės vienaip ar kitaip. Kodėl būdami panašiose situacijose žmonės jaučiasi labai skirtingai?
Emocijų tyrinėjimo sritis reikalauja jautrumo ir individualumo. Turbūt dėl šios priežasties mes negalime statistiškai paskaičiuoti ir prognozuoti bendro žmogaus elgesio.
Viena iš priežasčių gali būti smegenų neuroplastiškumas, kurį veikia aplinka, teigia neuromokslininkė Laura Vencė. Patirtys, kurias susirenkame nuo pat kudikystės prisideda prie mūsų emocinių smegenų formavimosi. Nuo patirčių priklauso kaip mes išreikšime, atpažinsime ir reaguosime ne tik į savo, bet ir į kitų žmonių emocijas. Todėl mūsų smegenys užima svarbų vaidmenį valdant emocijas ir bendradarbiaujant su kitais. Jos dirba ir dieną ir naktį, kad apdorotų mūsų jausmus.
Vidurinėje mūsų smegenų dalyje yra limbinė sistema, kurią ir vadiname emocinėmis smegenimis. Šioms smegenims labai svarbu jaustis mylimoms ir reikalingoms. Vaizdžiai tariant ši smegenų dalis yra lyg užkulisiai teatro scenoje. Šie užkulisiai valdo apšvietimą, garsą ir dekoracijas, bet matome tik poveikį savo kūne.
Šioje limbinėje sistemoje yra trys pagrindiniai veikėjai: migdoliniai kūnai, hipokampas ir pogumburis, kurie nusprendžia kaip mes apdorosime savo emocijas. Migdolinius kūnus galime vadinti ,,dramos karaliais“. Šie karaliai į kiekvieną įvykį reaguoja audringai ir užkoduoja mūsų atmintyje emociškai stiprias situacijas. Hipokampas (atsakingas už mūsų atmintį) yra lyg vidinis istorijų pasakotojas, kuris remiasi mūsų praeities patirtimi. Dėl hipokampo funkcijos kartais jaučiamės nemaloniai visiškai nesuprasdami dėl ko, kai hipokampas siunčia signalus dėl panašios praeityje buvusios patirties.
Pogumburis yra lyg dirigentas, kuris gavęs informaciją iš dramos karalių ir istorijų pasakotojo nusprendžia mūsų fiziologinius atsakus. Jeigu prakaituoja delnai, kai nervinamės arba plaka greičiau širdis įsimylėjus, galime padėkoti pogumburiui. Manoma, kad limbinė sistema ne tik veikia pati sau, bet gauna valdymo komandas iš mūsų viršutinėse smegenyse esančios prieškaktinės žievės.
Ši smegenų žievės dalis yra atsakinga už racionalių sprendimų priėmimą. Emociškai sveikuose santykiuose su savimi ir kitais limbinė sistema su prieškaktine žeive bendradarbiauja leisdamos jaustis subalansuotiems. Tačiau stipriai įsiaudrinus mūsų limbinei sistemai prieškaktinė žievė tampa bejėgė mus suvaldyti. Tyrimais įrodyta, kad emocinė reakcija yra stipresnė už mūsų racionalų protą. Galbūt tai gali būti susiję su tuo, kad emocinės smegenys formuojasi ir keičiasi daug anksčiau, nei pradedame racionaliai mąstyti. Verta pripažinti, kad esame daugiau jaučiantys, nei mąstantys. Ir tik priėmę savo „emocinį aš“ ir nurimę galime priimti mums palankius sprendimus.
Keli praktiniai patarimai gali padėti pasirūpinti „emociniu aš“:
- Treniruokime emocinį raštingumą. Mokykimės įvardinti kaip jaučiamės ir kuri smegenų dalis reaguoja. Jeigu reaguojame labai emocingai, vadinasi buvome įdarbinę “dramos karalius” – migdolinius kūnus.
- Ugdykimės empatiją. Stenkimės suprasti kaip jaučiasi kitas žmogus, klauskime ką jam sukelia jo situacija. Neskubėkime prie patarimų ką daryti, nes kiekvieno patirtis skirtinga.
- Valdykime stresą. Stresinės situacijos išbalansuoja mūsų limbinę sistemą. Venkime situacijų ir žmonių su kuriais bendraujant padidėja streso hormonų išsiskyrimas.
- Leiskime sau pasigaminti laimės hormono oksitocino, kurio lygis pakyla apsikabinant tiek fiziškai, tiek šiltais žodžiais.
- Megskime ryšius su žmonėmis su kuriais jaučiamės pakylėti, įkvėpti, palaikomi. Taip pasigaminsime laimės hormono dopamino, nes norėsis vis dažniau būti pozityvioje aplinkoje.
- Praktikuokime pasirūpinimą savimi – fiziniu aktyvumu, pakankamu miegu, mylima veikla, pasivaikščiojimu natūralioje šviesoje, sveiku maistu. Taip pasigaminsime laimės hormono serotonino.
Neuromokslininkė Laura Vencė skaitys pranešimą Moters Vizijos konferencijoje kovo 8 dieną apie tai, kaip suprasti ir nuraminti savo smegenis. Kartu su ja ant scenos kalbės menininkė Marina Abramovič, viena žymiausių Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorių Ineta Stasiulytė, performanso atlikėja Monika Dirsytė, plastikos chirurgas Gediminas Samulėnas, psichoterapeutė Aušra Kurienė, ilgaamžiškumo ekspertė Rima Balanaškienė.