Pasak Vilniaus knygų mugės organizatorių, renginys, kuris prasidėjo nuo to, kad buvo tiesiog vieta knygoms parduoti, dabar yra tapęs plataus masto kultūros švente, kurioje dalyvauja tiek Lietuvos, tiek užsienio autoriai, muzikantai ir kiti menininkai. Anot jų, šių metų mugės programoje ypatingas dėmesys skiriamas aktualijoms – diskutuojama apie karą Ukrainoje, knygų ateitį ir dirbtinio intelekto įtaką literatūrai bei kitus svarbius aspektus. „Šią mugę pasitinkame tvirtai įsitikinę, kad Vilniaus knygų mugė – tai platforma ne tik literatūrai, bet ir svarbioms visuomeninėms diskusijoms pristatyti“, – vieningai spaudos konferencijoje tvirtino organizatoriai.
Tradiciniuose formatuose – naujas turinys
„Išankstinis bilietų pardavimas rodo, kad šių metų Vilniaus knygų mugė pavys ar netgi ir aplenks ikikrizinio laikotarpio muges“, – spaudos konferencijoje, skirtoje vasario 22–25 d. vyksiančiai 24-ajai Vilniaus knygų mugei pristatyti sakė LITEXPO direktorius Jonas Sakalauskas.
Išsakytam optimizmui dėl sugrįžtančios Vilniaus knygų mugės dvasios žmonių dėmesio pritarė ir Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė, taip pat pabrėždama, kad Vilniaus knygų mugė tampa vis svarbesnė ne tik leidėjams, bet ir visai kultūros bendruomenei, net ir sunkiais laikais.
„Per pastaruosius kelerius metus išgyvenome nemažai išbandymų – pandemiją, karo Ukrainoje pradžią ir kitus įvykius. Tačiau knygų mugė visada išliko ta vieta, kur susitinka skirtingi visuomenės sluoksniai, kur literatūra tampa tiltu tarp įvairiausių idėjų ir požiūrių. O šiemet ji bus išties gausi visomis prasmėmis“, – sakė L. Varanavičienė.
Jos teigimu, Vilnius knygų mugė per daugelį metų išlaikė tą patį formatą, kuris yra patikrintas laiko ir kuriuo remiantis atsirado vietos naujam turiniui ir požiūriams.
„Prieš dešimtmetį mugėje 5 valandas skaitėme Kristijono Donelaičio „Metus“, savo knygas tada skaitytojams pristatė Kęstutis Navakas, Leonidas Donskis, Jūratė Baranova. Atrodo, visai neseniai tie žmonės kartu su mumis vaikščiojo tarp stendų, o dabar jie jau išėję“, – prisiminė Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė ir pridūrė, kad mugė tampa ne tik renginiu apie tai, kas vyksta dabar, bet ir virsta literatūrinės atminties vieta.
Prisiminusi pačią pirmąją Vilniaus knygų mugę viena jos steigėjų nurodė ir daugiau aspektų, kurie smarkiai pasikeitė.
„Tada labai nedrąsiai buvo kalbėta apie prekybą knygomis internetu. Man, pavyzdžiui, tai atrodė visiška nesąmonė, nes juk negali pirkti nepavartęs. Be to, tais laikais žmonės į mugę ėjo iš esmės pirkti pigių knygų ir gauti nemokamų lankstinukų. Na, ir patys leidėjai labai savotiškai žiūrėjo į knygų mugę, mažiau kalbėta apie knygų turinį“, – šypsodamasi prisiminė L. Varanavičienė.
Ji pabrėžė, kad šiuolaikinės Vilniaus knygų mugės, o ypač šių metų, turinys tapo kaip niekada platus ir įvairus. Pradedant tradiciniais susitikimais su rašytojais iš Lietuvos bei užsienio ir baigiant diskusijomis ar net koncertais.
Dar daugiau muzikos ir skaitymas – visiems
Renginio pliuralizmą ir įvairiapusiškumą taip pat akcentavo ir Lietuvos audiosensorinės bibliotekos direktorė Inga Davidonienė. Ji pasidžiaugė, kad Vilniaus knygų mugė tampa vis atviresnė įvairioms socialinėms grupėms.
„Mūsų dalyvavimas renginyje yra puiki proga pristatyti technologijas ir metodus, padedančius neįgaliems asmenims mėgautis literatūra. Manau, tai parodo, kad mugė išties yra įvairių visuomenės burbulų susitikimo vieta“, – teigė I. Davidonienė.
Savo ruožtu Agnė Begetė, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorė, atkreipė dėmesį į muzikos ir literatūros sąsajas, kurios šiemet bus dar labiau išryškintos per įvairius mugės renginius.
„Muzika ir literatūra dažnai eina išvien, o šių metų mugėje mes siekiame dar labiau pabrėžti šią sinergiją, kviesdami įvairius atlikėjus ir organizuodami diskusijas, kuriose dalyvaus tiek rašytojai, tiek muzikantai“, – sakė A. Begetė ir pridūrė, kad jai itin malonu žinoti, jog Muzikos salė ir apskritai muzikinė mugės dalis tapo išties reikšminga dalimi, į kurią pasižiūrėti atvykstama net iš užsienio, norint susipažinti su muzikos industrijos tendencijomis.
Ragina apsilankyti ne tik šeštadienį
LITEXPO vadovas Jonas Sakalauskas, kalbėdamas apie logistinius ir organizacinius iššūkius, pabrėžė, kad renginys, sulaukęs didelio lankytojų susidomėjimo, reikalauja ypač atidžios eismo ir lankytojų srautų organizacijos.
„Mes skiriame didžiulį dėmesį tam, kad kiekvienas lankytojas jaustųsi kuo patogiau, o tai reiškia, kad tiek viešojo transporto planavimas, tiek automobilio statymo vietų organizavimas yra mūsų prioritetų viršūnėje“, – teigė J. Sakalauskas.
Todėl, pasak jo, šių metų Vilniaus knygų mugę bus galima aplankyti ne tik atvažiavus automobiliu, bet ir riedant nemokamu autobusu, kuris iš Vilniaus Katedros aikštės prieigų į mugę keleivius veš nuo pat 9 val. ryto.
Kalbėdamas apie mugės lankytojų gausą ir srautų pasiskirstymą, J. Sakalauskas priminė, kad derėtų nepamiršti, jog Vilniaus knygų mugė vyksta ne tik šeštadienį.
„Šią savaitgalio dieną lankytojų būna daugiausia, tačiau raginu pagalvoti mugę aplankyti nebūtinai tą dieną. Pavyzdžiui, ketvirtadienį, kuris dedikuotas bibliotekoms, arba sekmadienį, kai lankytojų srautas būna jau kiek mažesnis“, – sakė LITEXPO vadovas.
Daugiau sužinoti apie vasario 22–25 d. LITEXPO centre vyksiančią Vilniaus knygų mugę, kurią organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO, galima apsilankius jos interneto svetainėje. Ten pateikta interaktyvi programa padės iš anksto nuspręsti, kokius mugės renginius labiausiai norisi aplankyti.