Lyg ir visiems vilniečiams artima, bet paslaptinga Stiklių, M. Antokolskio, Gaono ir Žydų gatvių sankryža, esanti šalia pagrindinių Vilniaus senamiesčio arterijų, tai mikro miestas mieste. Čia plaka savita, maža miesto širdis – Stiklo kvartalas. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus Stiklo kvartale prikelia Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istoriją.
Nuo vasario 15 d. „Augustas ir Barbora love story café“ kavinės patalpose Stiklių g. 7, Vilnius, veikia, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus surengta, pagal teatro spektaklių nuotraukas, paroda „Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorija“.
Čia galima pamatyti įamžintus trijų spketaklių, pastatytų pagal Juozo Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“, akimirkas, iš spektaklių pastatytų Kauno valstybiniame dramos teatre, Žemutinės pilies teatre ir Lietuvos valstybiniame rusų dramos teatre, kuriuose puikius vaidmenis sukūrė legendiniai aktoriai – Rūta Staliliūnaitė, Nijolė Lepeškaitė, Vladimiras Jefremovas, Vytautas Rumšas ir kiti.
Šalia yra eksponuojamos dvi butaforinės karūnos iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro pastatymų. Jas galite ne tik pačupinėti, bet ir pasimatuoti.
Beveik tuo pačiu metu, nuo vasario 17 d. Stiklo kvartale, Vitražo galerijoje „VšĮ Vitražo manufaktūra“, Stiklių g. 6, bus eksponuojama interaktyvi vitražinė kompozicija-instaliacija.
„Pasidaryk selfį (asmenukę) – pasimatuok Barboros Radvilaitės karūną, “ – kviečia vitražo autorė Jurga Uzdilaitė.
Nuo vasario 19 d. meilės temą savaip išnagrinės Vilniaus dailės akademijos tekstilės galerijoje „Artifex“ eksponuojama menininkės Rūtos Naujalytės paroda „Mano Meile, surysiu Tave gyvą“.
„Mano Meile, Surysiu Tave gyvą” – viskas apie paukščius ir plunksnų įkvėptas būtybes.
„Paukščiai kaip metaforos: pamečiau galvą dėl tavęs, maža saldi nuodėmė ir kita, “ – taip pati autorė, tekstilės menininkė, šiuo metu gyvenanti Osle, Norvegijoje, komentuoja savo naujos parodos idėją.
„Parodos surengtos vasarį – renginio „Ieškok karūnos, Jūsų Didenybe!” metu, kai visas Stiklo kvartalas kviečia ateiti pasivaikščioti ir žaisti žaidimą – ieškoti paslėptų karūnų galerijose, kavinėse, parduotuvėlėse, pasimatuoti jas ir pasidalinti savo didenybės atvaizdais žymint #stiklokvartalas. Iš įdomiausių nuotraukų bus surengta paroda, į kurią kvartalas pakvies kitais metais tuo pačiu laiku, ”– apie kvartalo bendruomenės idėjas pasakoja viena iš Stiklo kvartalo iniciatorių, dizainerė Julija Janus.
Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorija
Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorija, nepamirštama kone penkis šimtus metų. Ji suskamba daugybe atspalvių įvairiose epochose, įkvepia kovai dėl laisvės, žadina patriotinius jausmus, kelia daugybę diskusijų, nepalikdama abejingo nė vieno. Amžina meilės ir valdžios dilema, jausmų iššūkis protui ir pragmatizmui, meilės ir grožio triumfas, kuriame paskutinį žodį taria mirtis. Ši istorija nuolat įkvepia menininkus, poetus, muzikus vis iš naujo atrasti svaigią laisvę mylėti be ribų, atrasti Meilę, kuriai atiduodama viskas: karalystės ateitis, pavaldinių pagarba ir lojalumas, galiausiai – pats gyvenimas.
Žygimantas Augustas pirmą kartą išvydęs Barborą visiškai pametė galvą. Barboros grožis – jos taisyklingi veido bruožai, švelni veido spalva, išraiškos kupinos didelės akys, liemuo kaip nendrės, lėti ir grakštūs judesiai, o ypač kažkoks nenusakomas žavesys (kaip beveik jos amžininkės Marijos Stuart) – sužadino tikrą ir gilią meilę iki tol nepastovaus ir išpaikyto karalaičio širdyje. Pora nuolat susitikinėjo, Žygimantas Augustas net liepė padaryti slaptą galeriją tiesiai iš pilies sodo į Radvilų parką, kur tankios liepų ir eglių alėjos slėpė įsimylėjusius nuo įkyrių akių. Mirus žmonai Elžbietai Habsburgaitei, Barborą lankyti pradėjo dar dažniau. Barbora visiškai užvaldė Žygimantą, jie pasidarė labai artimi ir reikalingi vienas kitam. Nuo jaunystės augęs tarp nuolat jam rodžiusių palankumą dvaro damų, išbandęs aibes meilužių, Žygimantas atrado savo gyvenimo moterį – Barborą. Ir kasmet jų ryšys darėsi vis glaudesnis ir tvirtesnis.
Radvilų giminė tuomet buvo jauna, energinga ir plėšri, visomis priemonėmis siekusi galios ir įtakos valstybėje. Barboros brolis Mikalojus Rudasis su pusbroliu Mikalojumi Juoduoju matė, kad karalius pametęs galvą dėl jų sesers, pareikalavo, kad Žygimantas liautųsi lankęs Barborą.
Žygimantas buvo pasirengęs vesti Barborą, vadovaudamasis dinastijos interesais, taip pat ir iš didelės meilės. Šios vedybos buvo slepiamos, pirmuosius santuokos mėnesius Barbora praleido Dubingiuose, atskirai nuo vyro, kuris išvyko į Lenkiją paruošti dirvą vedybų paskelbimui.
Barborą vargino įvairūs gandai apie Bonos siunčiamas burtininkes, kerėtojas – tais laikais žmonės buvo labai prietaringi… Kartą ties jos galva krito senos pilies plytos, Barbora parpuolė asloje…Tai buvęs blogas ženklas – netrukus jai gimė negyvas kūdikis, laukiamas sosto įpėdinis.
Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto ir Lietuvos didikės Barboros Radvilaitės santuokai priešinosi jaunojo karaliaus tėvai Kazimieras Senasis ir motina karalienė Bona Sforza. Tik netikėta Kazimiero Senojo mirtis pakeitė situaciją. Žygimantas, tapęs Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, viešai paskelbė apie savo vedybas su Trakų vaivados Stanislovo Goštauto našle Barbora Radvilaite-Goštautiene ir kartu su Barboros broliu Radvila Ruduoju bei pusbroliu Radvila Juoduoju energingai ėmė ruoštis Barboros karūnavimui.
Jaunojo karaliaus motina karalienė Bona, griežtai pasmerkusi slaptas vedybas, kartu su dukromis pasišalino į Mozūrus. Prieš karalių stojo visas Lenkijos karalystės bajorijos žiedas, pasipiktinęs valdovo nesiskaitymu su karalystės taryba. Pirmiausia buvo įžvelgiamas absoliutizmo pavojus, tačiau visus labiausiai piktino Barboros asmenybė. Ji buvo laikoma lengvo elgesio moterimi, netinkančia nešioti karūną. Diduomenę erzino faktas, kad karaliene taps moteris ne iš jų pačių luomo, o dar ir iš nuvorišais laikomų Radvilų giminės.
1548 m. rudenį vyko Piotrkovo seimas, kuriame Žygimantui Augustui teko atlaikyti sunkias batalijas su karalystės bajorijos vadovais dėl slaptų vedybų su Barbora Radvilaite.
Visus stebino Žygimanto Augusto tvirtas nusistatymas nesiskirti su mylima žmona. Šiaip jau sukalbamas karalius šį kartą parodė labai tvirtą valią, kuriai galų gale teko nusileisti. 1549 m. vasario 13 d. Žygimantas Augustas su savo naująja sutuoktine Barbora Radvilaite, lydimi gausios svitos, atvyko į Krokuvą tuoktis. Po poros metų – 1550 m. gruodžio 8 d. – Barbora Radvilaitė Krokuvoje buvo iškilmingai karūnuota.
Praėjus vos penkiems mėnesiams po karūnacijos, Barbora mirė. Jos mirtis sukėlė įvairiausių sąmokslo teorijų: įtarimai krito ant karalienės Bonos, nenorėjusios Barboros pripažinti marčia. Šimtmečiais buvo laidomos užuominos apie nunuodijimą. Dar viena versija – prancūziška liga. Tačiau XX-XXI a. mokslininkai laikėsi nuomonės, kad Barbora sirgo gimdos kaklelio vėžiu.
Barbora prieš mirtį pageidavo būti palaidota Vilniuje, mieste, kuriame ji buvo laiminga kartu su savuoju Žygimantu Augustu. 1551 m. gegužės 25 d. karstas su Barboros palaikais aprengtas juodo atlošo drabužiu ir papuoštas brangenybėmis, buvo išlydėtas iš Krokuvos į Vilnių, o 1551 m. birželio 24 d. įvyko Barboros laidotuvės Vilniuje.
Po Barboros mirties Žygimantas Augustas vedė pirmosios žmonos seserį Kotryną Habsburgaitę, su kuria nesusilaukė vaikų ir gyveno atskirai. Jokia kita moteris jo nedomino, jis nuolat prisimindavo Barborą. Žygimantas Augustas mirė 1572-aisiais, sulaukęs 52 metų amžiaus.
„Ieškok karūnos, Jūsų Didenybe!” renginiai ir parodos veiks iki šių metų vasario 28 d.
