Pavasaris – šviežių bei jaunų dilgėlių metas. Ir nors dauguma iš mūsų nedrąsiai apeiname šiuos augalus, tačiau šįsyk vertėtų palikti nuošalėje savo nuogąstavimus ir susipažinti su gan nemenka dilgėlių nauda mūsų organizmui ir sveikatai. Verta žinoti, kad dilgėlės daugiausia vitaminų turi ir yra ypač naudingos ankstyvą pavasarį (rekomenduojama skinti nuo balandžio 15 d.).
- Ankstyvą pavasarį dilgėlės yra žaliojo chlorofilo šaltinis. Chlorofilas – tai žaliasis pigmentas, padedantis saulės šviesos energiją paversti gyvybine augalų energija. Jis turi beveik tokią pačią molekulę kaip ir žmogaus kraujo hemoglobinas. Tai pati geriausia priemonė sergant mažakraujyste. Daug chlorofilo turintys žali augalai padeda atsinaujinti organizmui, stiprina imunitetą ir yra ypač naudingi mūsų kraujui.
- Dilgėlių lapuose yra daug vitamino C, karotino – provitamino A, K. B grupės vitaminų.
- Be to, lapuose yra baltymų, krakmolo, cukraus, rauginių medžiagų, organinių rūgščių ir geležies druskų, daug mikroelementų; kalcio, kalio, natrio, mangano ir kt.
- Liaudies medicinoje didžiąja dilgėle stabdomas kraujavimas, gydoma mažakraujystė dilgėlės vartojamos kaip profilaktinė priemonė nuo aterosklerozės, jomis gydomos žaizdos, vidurių užkietėjimas.
- Dilgėlių preparatai (arbatos ar užpilai) tinka sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis, vandene, inkstų akmenlige, reumatu, brochitu, tuberkulioze, nervų priepuoliais, odos ligomis.
Iš jaunų dilgėlių lapų galite gaminti nuovirą: tereikia 15 gramų smulkintų dilgėlių lapų užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti 15 minučių, nukošti. Gerti po du valgomuosius šaukštus tris kartus per dieną. Arba naudoti jas verdant sriubą, ruošiant salotas ar kitokius patiekalus.