ELENAUGUST kuria ne tik talpias, funkcionalias ir stilingas kuprines, bet ir ypač artimą ryšį su klientu – kiekvienas užsakymas yra derinamas individualiai, drauge parenkant kuprinės spalvą, detales ir asmeniškus akcentus. Pakalbinome Eleną, kuri, neradusi tinkamos kuprinės, ją pasisiuvo vos prieš metus, tačiau jau spėjo papuošti ne vieno kliento pečius, surengė svajonių fotosesiją Niujorko dangoraižių fone ir su nekantrumu laukia Kalėdų.
Elena, kaip ir kada kilo mintis siūti kuprines?
Sukūriau savo pirmąją kuprinę prieš jau beveik metus, kai pati, apėjusi visus Vilniaus butykus, apžvelgusi internetines platybes, neradau sau tos vienintelės. Neieškojau kažkokios labai ypatingos… Visuose modeliuose man trūko vieno – mažo karabino ant kurio galėčiau pasikabinti raktus. Kadangi mano pagrindinė susisiekimo priemonė yra dviratis nuolatinė raktų paieška daugiau nei labai erzino.
Kam jos skirtos? Kaip įsivaizduoji žmogų, kuriam tiktų ELENAUGUST kuprinė?
Šios kuprinės yra skirtos visiems, kurie negali gyventi/ dirbti be asmeninio kompiuterio ir kone kasdien juos nešiojasi ant pečių. Tiems, kurie nori, kad jų auksiniai dokumentai nesušlaptų lietingu oru. Tiems, kurie nemėgsta didelių logotipų. Tiems, kurie mano, jog kuprinė gali būti stilinga aprangos detalė. Tiems kurie nebijo spalvų ir jei jų nenori parodyti viešai gali lengvai jas paslėpti vidiniame kuprinės skyriuje.
Ar pastebi jas ant praeivių pečių? Koks tai jausmas?
Šiuo metu Vilniaus mieste ELENAUGUST kuprinių neišvysi labai daug, todėl pagal jų spalvas ir modelius galiu lengvai pasakyti nešiojančio žmogaus vardą. Man, žinoma, be galo malonu, kai mano kuprines atskiria vien dėl modelio – nemėgstu didžiulių logotipų todėl tai daugiau nei komplimentas.
Kaip vyksta kūrybos procesas? Ar parenki audinius, matuoji ir kuprines siūni viena?
Taip, šiuo metu viską darau viena. Tad nuo pirmojo susitikimo su klientu – individualaus spalvų, modelio parinkimo iki pat proceso galo kuprinės yra priverstos klausytis mano mėgstamos muzikos. Dažnai jas ir pavadinu pagal labiausiai užstrigusias eilutes.
Daugelis dizainerių guodžiasi, kad sunku išlaikyti balansą tarp verslo ir kūrybos – tenka eiti į kompromisus su pačiu savimi, siekiant neišpūsti kuriamų daiktų kainos, paversti juos prieinamesnius didesniam klientų ratui. Ar tiesa? Kiek šiuolaikinėje madoje yra verslo, o kiek – kūrybos?
ELENAUGUST kuprinės gyvuoja dar labai neilgai, todėl kol kas jokių kompromisų nedarau. Per visą laiką išgryninau vieną kurpinės modelį, kuris man pačiai labai patinka. Taip pat negaliu atsidžiaugti savo klientais, kurie nebijo ryškių spalvų. Kiekviena kuprinė skirtinga – individuali. Jei išorė jau matyta – vidus tikrai bus kitoks. ELENAUGUST pagrindinė idėja – mažas, jaukų santykį kuriantis brandas. Čia mes kartu su būsimu nešiotoju deriname spalvas, užtrauktukus, petnešas ir kitas detales.
Tavo naujoji fotosesija vyko Niujorke (JAV). Papasakok apie jos užkulisius – kaip merginai iš mažytės Lietuvos pavyko rasti modelį ir fotografą milijoniniame mieste?
Fotografas Julio Flores yra mano geras draugas su kuriuo susipažinau laikinai gyvendama Niujorke. Tuo metu jis dirbo savo perujietiško maisto restorane. Tik vėliau prisipažino, kad jis dar ir diplomuotas fotografas. Multitaskinimas niujorkiečiams nesvetimas. Suorganizuoti ELENAUGUST kuprinių fotosesiją Niujorko dangoraižių fone buvo mano sena svajonė. Fotografo toli ieškoti nereikėjo, lokacijos irgi. Veiksmas vyko Manhatene, mano mėgstamiausiame High Line parke. Dabar tai traukinio bėgiais besipuošiantis parkas, kuriame ankščiau veikė tikra metro linija.
Modelis Pesi Therese atsirado irgi neatsiktinai. Ji išpildė mano slaptą svajonę kadre matyti afroamerikietę su ELENAUGUST kuprinėmis. Nuo pat fotosesijos pradžios buvo akivaizdu, kaip ši dvidešimtmetė mergina profesionaliai žiūri į savo darbą.
Lankydamasi ir dirbdama JAV tikriausiai pastebėjai žmonių stilių, aprangą. Kuo amerikiečiai skiriasi nuo lietuvių?
Man atrodo, kad lietuviai šiek tiek prisibijo ryškių ar ryškesnių spalvų. Žiema čia trunka taip ilgai, aplinkui vien pilka spalva, lyja… O ir vitamino D tablečių ne visi mano pažįstami išgeria. Gal todėl ir vaikšto surūgusiais veidais. Pastebėjau, jog didžiulė dalis niujorkiečių nebijo eksperimentuoti, rinktis drąsesnius drabužių modelius, audinius, spalvas. Tačiau kad ir kaip jie apsirengtų nė vienas namuose nepalieka ryškiausio akcento – šypsenos.
Tradicinis klausimas pabaigai. Kokie tavo ateities planai?
Labai džiugūs ateities planai nusimato dar šį savaitgalį. Pirmą kartą dalyvausiu kalėdinėse mugėse. Jų metu žmonės galės iš arti apžiūrėti ELENAUGUST kuprines, išsirinkti savo mėgstamiausias spalvas ir padaryti individualų užsakymą. Taip pat bus ir dovanų kuponų tiems, kurie dar dvejoja arba nori pradžiuginti savo artimuosius ir draugus, darbo kolegas, parodyti dėmesį persidirbusiems freelanceriams.
Foto – Linas Was here, JulioF