Nuo vasario 21 d. Lietuvos kino teatruose rodoma istorinė drama „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“ sukėlė prieštaringų svarstymų: žiūrovai lyg ir pasidalino į dvi stovyklas. Vieni ėmė didžiuotis savo protėviais ir pagarbiai žvelgti į dabar puoselėjamas baltų tradicijas, kiti – negali patikėti, kad mūsų protėviai buvo tokie žiaurūs ir pritaria krikščionybei, išgelbėjusiai mus nuo brutalaus laukinio gyvenimo.
„Kur matyta, nukirsti galvą kunigui vien už tai, kad jis įžengė į šventąją girią pasirinkti malkų! – negali patikėti filmo žiūrovas. – Arba išplėšti krikščionio širdį, iškepti ugnyje, suvalgyti, kad taptų drąsūs kovodami su krikščionimis…”
„Jei ne krikščionybė, matyt ir dabar dar žemaičiai prie stalo su gyvaisiais sodintų mirusiojo kūną, – tęsia kitas žiūrovas. – Aprengtų šventiniais rūbais, apavu ir lieptų dalyvauti savo paties laidotuvių šventėje…“
Taigi, dokumentinė drama paneigia baltų žmonių, kaip taikių ūkininkų, mitus ir sukelia diskusijų – kiek mažai mes žinome apie kraują, kuris teka mūsų venose.
Kiti žiūrovai priešingai, sudvasina baltus ir teigia, kad „pagonių tikėjimas šimtą kartų buvo veiksmingesnis žmogui ir jo likimui negu krikščionybė. Būtume daug laimingesni, atkūrę tikėjimą, apeigas…“
„Mes esame baltai ir kas yra mumyse niekas neištrins, reikia rast ir tikėti, kas yra tavo prigimtinis tikėjimas, ne primestas kažkieno krauju ir kalaviju, – gina protėvių tikėjimą kitas žiūrovas. – Senasis baltų tikėjimas bus gajus iki tol, kol liks bent vienas jo išpažintojas. Linkiu, kad jų liktų visais laikais. Tegul tai mato ir girdi Dievas Perkūnas ir kiti didieji pagonių dievai.“
Kas iš tikrųjų buvo mūsų protėviai – paskutinieji Europos pagonys? Ir kieno krauju paženklintas krikščionybės kelias į Baltų žemes? „Baltų gentys“ – tai informatyvus, edukacinis filmas, kurį privalu pamatyti, kad suprastume, iš kur mes atėjome, kur mūsų šaknys?
Pasakojimas nukelia į XIII amžių. Danų pirklys-šnipas, krikščionis Larsas, patenka į baltų tautų žemes (Prūsiją, Lietuvą, Latviją), kur dalyvauja religinėse apeigose, žiauriose kautynėse, o vasaros saulėgrįžos metu tampa kuršių vergu ir netgi kovoja su kryžiuočiais. Tai unikali dramatiška kelionė į praeitį – į nežinomas baltų genčių žemes.
Filmas žavi įspūdingais vaizdais, paslaptingais ritualais, susipynusiais su magija, ugningomis kovomis už laisvą žemę ir legendomis apipintu gyvenimo būdu! Kas buvo paskutinieji Europos pagonys ir kuo jie tikėjo?
Filmas susideda iš istorinių rekonstrukcijų, gyvų veiksmo scenų ir kompiuterinės animacijos. Ši istorija pasakojama su aktoriais be jokio dialogo. Vienas iš pasakotojų yra Larsas, kuris pateikia XIII amžiaus krikščionišką pagoniškos gyvensenos požiūrį, o kitas pasakotojas objektyviai perteikia kontekstą kaip mokslo ekspertų informaciją.
Dokumentinė drama „Baltų gentys“ buvo filmuojama dvejus metus. Tai užtruko tiek ilgai, nes filmui reikėjo ir šiltos vasaros, ir auksinio rudens, lietaus, purvo, sniego, rūko, ledo, saulėlydžio, debesų ir t.t.“
Filmas sukurtas 2018 metais Latvijoje ir skirtas Latvijos Respublikos 100-mečio paminėjimui.
Filmo režisieriai broliai Raitis Abele ir Lauris Abele.
Kinematografiją kūrė Marcis Abele ir Janis Indriks.
Scenarijaus autoriai: Guntis Berelis, Toms Kencis.
Pagrindinius vaidmenis atlieka aktoriai: Kaspars Aninš, Kristaps Bedritis, Lauma Balode, Toms Skabardis, Francis Hagendrofs ir kt.
Tai buvo žiūrimiausias dokumentinis filmas kino teatruose Latvijoje.
Jį aplankė daugiau nei 22 000 žmonių. Filmo biudžetas 500 000 eurų. Filmo trukmė: 103 min
Filme dalyvauja 500 aktorių iš visų Baltijos šalių, taip pat istorikai, archeologai ir mitologai.
