Devyni iš dešimties šalies gyventojų išmeta maistą. Beveik du trečdaliai, 62 proc., prisipažino išmetantys vaisius ir daržovės. Šiuos duomenis atskleidusią apklausą vykdęs prekybos tinklas „Rimi“ kasdien „Maisto bankui“ perduoda šimtus kilogramų vaisių ir daržovių, kuriais jau negali prekiauti, bet kurie puikiai tinka valgiui ruošti ir yra saugūs vartoti. Tuo įsitikino ir žinomi šalies nuomonės formuotojai, kuriems vaišes iš „Maisto bankui“ perduoti paruoštų daržovių gamino virtuvės šefas Evaldas Žaliukas.
Pokyčiai prasideda namuose
„Nuo šių metų pradžios „Maisto bankui“ iš penkių didžiųjų „Rimi“ parduotuvių kasdien perduodame šimtus kilogramų vaisių ir daržovių, kuriais dėl prastesnės išvaizdos jau negalime prekiauti, bet kurie yra saugūs, vertingi maistinėmis medžiagomis ir tikrai tinkantys ruošiant įvairius patiekalus. Tuo kasdien įsitikina tūkstančiai šalies gyventojų, kuriuos šios prekės pasiekia per „Maisto banką“ ir su juo bendradarbiaujančių socialinių organizacijų tinklą, – sako „Rimi Lietuva“ kokybės vadovė Ana Čiudinienė. Artėjant šį penktadienį-šeštadienį vyksiančiai rudeninei „Maisto banko“ akcijai, prekybos tinklas tuo įsitikinti pakvietė ir žinomus šalies nuomonės formuotojus.
„Lietuvoje dar yra žmonių, kurie eina miegoti alkani. Labai liūdna stebėti statistiką, kai vieni išmeta puikiai vartoti tinkantį maistą, o kiti jaučia jo trūkumą. Žinoma, tai ne tik Lietuvos, tai viso pasaulio problema, tačiau kiekvienas turėtume pradėti keistis nuo savo namų ūkio. Tik pagalvokite: jeigu surinktume Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose išmetamą maistą, galėtume juo pamaitinti visus pasaulyje alkstančius žmones. Visi būtų sotūs“, – paradoksu stebisi šefas E. Žaliukas, vykdantis tvaraus ūkininkavimo projektą „Farmers Circle“ ir nebe pirmą kartą prisijungiantis prie „Rimi“ maisto švaistymo mažinimo iniciatyvų.
Siekia išvengti maisto švaistymo tiek namuose, tiek versle
Su „Maisto banku“ ne vieną bendrą projektą įgyvendinusi L. Rimgailė įsitikinusi, jog maisto švaistymas – didelė visuomenės yda. „Mums vertėtų dažniau pagalvoti apie socialiai pažeidžiamas grupes, kurioms kiekvienas produktas yra išgyvenimo šaltinis. Jei turime tokią galimybę, gerai būtų padėti tiems, kuriems tos pagalbos reikia“, – sako verslininkė.
L. Rimgailė tikina, kad maisto švaistymo bando išvengti tiek namuose, tiek desertų versle: „Pastebėjome, jog namuose praleidžiame labai mažai laiko, dėl to maisto stengiamės neprisipirkti į priekį. Žinoma, neišvengiama, kad kartais nepanaudotų produktų lieka, tačiau labai retai. Desertinėje taip pat stengiamės kuo optimaliau išnaudoti produktus. Tikiu, kad reikia turėti sąmoningumo – tai ne tik praktiškumo, bet ir pagarbos maistui klausimas.“
Nešvaistyti maisto padeda planavimas
Degustacijoje dalyvavusi I. Swan teigė gavusi įkvėpimo į produktus pažvelgti naujomis akimis: „Įsitikinome, kad produktai, kurie būna suaukoti „Maisto bankui“, tikrai labai skanūs ir puikiai tinkami vartojimui, tereikia lašelio kūrybiškumo ir jie virsta gardžiausiais patiekalais, kuriuos galima patiekti net aukščiausio lygio restorane. Labai smagu, kad šefas parodė kelis skirtingus moliūgo panaudojimo būdus, pasirodo, kad net žievelę galima rasti kur įdėti.“
Ji tikino, kad maisto švaistymo išvengti padeda planavimas. „Mes namuose visuomet pasiruošiame savaitės meniu ir tai, kokiu produktų jam pagaminti prireiks. Neužkrauname šaldytuvo ir nesivadovaujame taisykle pirkti produktus tik todėl, jo jiems šiuo metu yra akcija. Taigi, kadangi akylai planuojame, ką valgysime, labai retai išmetame maistą ar pavienius produktus. Aišku, su pieno produktais visko pasitaiko, nes jų galiojimo terminas labai trumpas“, – prisipažįsta Ieva.
Maisto išvaizda nelemia jo skonio
Super tėčiu vadinamą Simoną Urboną degustacija paskatino labiau susimąstyti apie savo paties pasirinkimus. „Tai, ką šefas padarė iš šių produktų, yra stebuklas. Jis tik įrodo, jog įdedant pastangų iš labai paprastų ir kiekviename šaldytuve randamų produktų galima pasigaminti kažką ypatingai skanaus ir neišmesti to maisto, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo nebepatrauklus. Aš pats esu tas, kuriam paprasčiau išmesti produktą, nei jį gelbėti, tačiau dabar atrodo, kad nebesinorėtų to daryti. Mano žmona, atvirkščiai, sugalvoja būdų, kaip gendančius produktus panaudoti ir aš nuolat iš jos mokausi“, – prisipažįsta S. Urbonas.
Tinklaraštininkas pasakoja, jog namuose su šeima stengiasi planuotis patiekalus savaitei į priekį. Tai sutaupo ir labai daug laiko, ir pačių produktų: „Juk būna, kad tas pats produktas „sudalyvauja“ penkiuose patiekaluose. Vis dėlto, turiu prisipažinti, kad man vizualinė pusė svarbi, tad jei pamatau parudavusį bananą, man jis jau nebeatrodo skanus. Tai yra mano vaikystės problema ir stengiuosi su ja dirbti – norisi, kad maisto būtų išmetama kuo mažiau“, – pridūrė jis.
Kviečia aukoti ir praturtinti sunkiau gyvenančiųjų valgiaraštį
Sutikusiems prisidėti prie informavimo apie rudeninę „Maisto banko“ akciją svečiams – Liucinai Rimgailei, Ievai Swan bei Simonui Urbonui šefas Evaldas Žaliukas paruošė moliūgo ir obuolių užkandį bei kokteilį iš trinto moliūgo (receptas – žemiau). Kartu su juos subūrusiu prekybos tinklu „Rimi“, jie kviečia pirkėjus, užsuksiančius į parduotuves šį penktadienį-šeštadienį, spalio 23-24 d., nelikti abejingais sunkiau gyvenantiems, nupirkti ir paaukoti ilgo galiojimo maisto prekių bei taip praturtinti jų valgiaraštį bei kasdienybę.
Per paskutinę, prieš metus vykusią, „Maisto banko“ akciją „Rimi“ pirkėjai nupirko ir sunkiau gyvenantiems paaukojo daugiau nei 69,8 tūkst. produktų, kurių vertė siekė daugiau nei už 73 tūkst. eurų. Per visus 2019 metus „Rimi Lietuva“ „Maisto bankui“ perdavė 320 t paskutinės galiojimo dienos maisto produktų už daugiau nei 700 tūkst. eurų. Jie per socialinių organizacijų tinklą pasiekė 25 tūkst. skurdžiai gyvenančių žmonių 94-iuose Lietuvos miestų ir miestelių.
MOLIŪGŲ KOKTEILIS
Ingredientai:
150 g šaldyto moliūgo
250 ml obuolių sulčių
50 ml šaltalankių tyrės ( Nebūtina )
50 ml svarainių sirupo ( tinka lazdynų, klevų ir pan.)
50 g lukštentų moliūgų sėklų
1 a/š malto cinamono
50 ml aliejaus
Papuošimui: skrudintos moliūgo sėklos su cinamonu – serviravimui
Gaminimas:
– Nuplaukite moliūgą, nusausinkite šluoste ir nulupkite žievelę aštriu peiliu.
– Moliūgą supjaustykite nedideliais kubeliais, sudėkite į sandarų indelį ir padėkite į šaldiklį, kad sušaltų.
– Moliūgo sėklas suberkite į dubenėlį, supilkite aliejų, cinamoną ir gerai išmaišykite, suberkite į popieriumi išklotą skardą ir kepinkite 70 C temperatūroje apie 20 minučių.
Moliūgo kubelius suberkite į smulkintuvą, įpilkite apie 100 ml obuolių sulčių ir gerai sutrinkite. Kai nebelieka didelių dalelių, supilkite likusias sultis, šaltalankių tyrę ir gerai išmaišykite. Gautą masę supilkite į taures, suberkite moliūgo sėklas, pašlakstykite sirupu.
Skanaus!
