Spalvingi personažai, netikėti vardai, akį džiuginančios spalvos, originalios idėjos – tai MOLI Handicrafts lėlių pasaulis. MOLI Handricrafts gyvuoja jau kelerius metus, bet vis dar nepaliauja stebinę savo ištikimiausių gerbėjų. Kviečiame ir jūs susipažinti su Monikos kuriamomis žaviomis lėlytėmis, kurios tiesiog alsuoja vis artėjančiu pavasariu.
- Monika, kaip kilo idėja gaminti lėles?
Idėjos gaminti lėles neturėjau. Pirmąsias lėlytes pasigaminau sau, susižavėjusi kažkur internete pamatyta panašia idėja. Tik vėliau lėlyčių kūrimas išsivystė į rimtesnę veiklą, kai draugų bei pažįstamų buvau paprašyta pagaminti lėlyčių ir jiems.
- Papasakok šiek tiek apie kūrybinį procesą: kaip kyla idėjos spalvoms, personažams, medžiagoms?
Viskas pakankamai spontaniška. Dažniausiai idėja kyla nuo spalvos. Rankose laikydama tam tikros spalvos juostelę, galvoju su kuo ją būtų galima derinti, kokios nuotaikos bus sagė, kokią temą būtų galima parinkti tokios spalvos lėlytei. Taip gimė vienos mėgstamiausių MOLI Handicrafts puslapio sagių: Kavutė, Miškų laumė, Žizel bei Paryžietė.
- Ar vis dar prisimeni savo pirmąją pagamintą lėlytę?
Žinoma! Tai buvo lėlytės auskarai. Kaip ilgai aš juos gaminau sau (gal kelias dienas net užtruko) ir kokie jie buvo negrabūs bei nelinksmi (palyginus su dabartiniais darbeliais)! Per penkerius metus daug patobulėjom stiliaus, spalvų, medžiagų kokybės atžvilgiu.
- Pastebėjome, kad kiekviena lėle turi savo vardą? Kaip kiekvienam gaminiui parenkamas tam tikras vardas?
Taip jau išėjo, kad dar mokyklos laikais domėjausi įvairių vardų kilme bei reikšmėmis, tad dar iš tų laikų atmintyje yra likę begalė idėjų ir variantų. MOLI Handicrafts lėlytės puikuojasi lietuviškais, prancūziškais, itališkais, graikiškais, ispaniškais, senoviniais lotyniškais, kartais sulietuvintais japoniškais ar net afrikietiškos kilmės vardais. Lėlyčių vardai – tai reikšminis kodas, apibūdinantis dominuojančią spalvą arba sagės nuotaiką. Vardai dažniausiai gimsta natūraliai, kai jau beveik baigta sagė suspinduliuoja savo nuotaiką ir energiją.
- Kas suteikia energijos bei stimulo kurti?
Didžiausias stimulas ir yra pats lėlytės kūrimo procesas- man tiesiog patinka, tai ką darau. Iš esmės esu “krapštukė”, tad sėdėjimas, valandų valandas palinkus prie stalo ir pasimetus tarp krūvos juostelių, vielučių, siūlų ir karoliukų ten ieškant tinkamiausio derinio, man yra tapęs savotišku gyvenimo ir saviraiškos būdu.
- Ar lengva įtikti moteriškai auditorijai? Kaip pelnei jų prielankumą?
Nelengva. Jau taip išėjo, kad kūrybinė patirtis parodė, jog kuo mažiau stengies įtikti, tuo labiau tave ir vertina. Reikia daryti drąsiai tą, kas tau patinka, na o auditorija tikrai tai įvertins. Taip atsisijojo ir MOLI handicrafts puslapio lankytojai- ateina ir pasilieka tik tie, kurie myli ir vertina miniatiūrinį, romantišką, spalvingą ir šiek tiek crazy stilių.
- Kokius iššūkius teko įveikti per veiklos laikotarpį?
Iššūkių buvo įvairių: teko įveikti nepasitikėjimą savo jėgomis, atrasti savo stilių ir jį konkretizuoti bei išryškinti, atrasti savo darbo techniką. Vienas iš įdomesnių iššūkių, apie kurį skaitytojas gal net nenumanė – MOLI Handicrafts puslapio organizavimas ir savo rankdarbių pateikimas fotografuojant. Pradžioje, nors jau buvo pakankamai pažengusi kurdama lėlytes, deja, nesisekė su jų pateikimu.Nuotraukos buvo neptrauklios, užrašai gal ne patys įdomiausi. Tad teko daug skaityti ir domėtis apie fotografiją. Eksperementuojant ir mokantis, puslapis tapo estetiškenis, jaukesnis, šviesesnis.
- Ar kuri tik lėlytes, o galbūt turi ir kitų slaptų hobių?
Lėlyčių kūrimu neapsiriboju. Labai mėgstu kurti ir interjero detales: jaučiu silpnybę laikrodžių kūrimui bei papuošalų dėžučių dekoravimui. Užsiimu ir dekupažu, kartas nuo karto sumodeliuoju bei pasiuvu ir vieną kitą rūbą. Esu prijaučianti ekologiškoms idėjoms, tad dažnai mėgstu padirbėti ties mini projektukais, kai seni rūbai ar daiktai perkonstruojami, perdirbami ir prikeliami naujam gyvenimui. Tai mane įkvepia naujoms idėjoms.
Ačiū už pokalbį.
Monikos lėlytes galite apžiūrėti čia facebook.com/molihandicrafts
